Prekių katalogas

Gyvybes saugantys įpročiai

Rūpinkimės savo ir aplinkinių saugumu

Straipsnio autorė Raimonda Valaikaitė (gydytoja, Naturoti įkūrėja)

2021-06-14

Gyvenimas tikrai žavus, nes jame nutinka daug netikėtų dalykų. Vieni netikėtumus patiria dažniau, kiti - rečiau. Nepaisant to, visi tikimės, kad netikėtumai bus tik džiuginantys, nešantys geras žinias ir teigiamas emocijas. Deja, gyvenimas turi ir kitą pusę, kuri, nors ir natūrali, nėra nei laukiama, nei labai maloni. Tai negandos, ligos, nelaimingi atsitikimai, kurie gali užklupti mus ar mūsų artimuosius bet kurią akimirką. Dalies jų išvengti mes negalėsime, tačiau kai kurioms nelaimėms gali būti užbėgta už akių, jeigu rūpinsimės savo ir savo artimųjų sveikata bei saugumu.

Šis gyvybes saugančių įpročių sąrašas paruoštas kartu su Erika Žėkaite-Vaišniene, kuri yra vaikų ligų ir neonatologijos gydytoja rezidentė bei Benediktu Jonuška, vaikų chirurgijos gydytoju rezidentu. Nors aš, Erika ir Benediktas esame vaikų gydytojai, tačiau sąrašas pritaikytas ir suaugusiems. Žinoma, jis nėra baigtinis, nes greičiausiai gyvenime aplinkybių, kuriomis įvyksta nelaimės, yra gerokai daugiau. Tačiau peržvelgėme bene dažniausias priežastis, dėl kurių vaikai ir suaugusieji patenka į ligonines ir remdamiesi jomis sudarėme sąrašą gyvybes saugoti padedančių įpročių. Tad paskaitykite, įsiminkite ir pasidalinkite. O mes linkime Jums saugios ir sveikos vasaros! 

GYVYBES SAUGANTYS ĮPROČIAI


1. Išklausyti skubios pagalbos ir gaivinimo kursus bent vieną kartą gyvenime, teoriją atnaujinti bent vieną kartą į metus. 

Skubios pagalbos ir gaivinimo kursus išklausykite kuo anksčiau. Net jeigu jau nugyvenote pusę savo gyvenimo ir manote, kad šie kursai jums nereikalingi - pasvarsykite dar kartą. Visi esame aktyvūs ir socialūs, kasdien sutinkame daug žmonių, tad niekada negalime būti tikri, jog vieną dieną neprireiks vienų ar kitų įgūdžių. Visuomet pravartu žinoti, kaip suteikti pagalbą springstančiam, širdies smūgio ar epilepsijos ištiktam žmogui. Kadangi eismo intensyvumas, ypač miestuose, yra didelis ir vis didėjantis, neretai įvyksta eismo įvykiai, kurių metu sužalojami žmonės. Todėl pradinio gaivinimo žinios yra būtinos kiekvienam eismo dalyviui - vairuotojui, keleiviui ir pėsčiajam. Iš tiesų mokėti atlikti gaivinimo veiksmus pravartu kiekvienam žmogui, ne tik eismo dalyviams. Vaikus to mokyti irgi derėtų kuo anksčiau.


2. Atkreipti dėmesį į automatinio išorinio defibriliatoriaus buvimo vietą visose žmonių susibūrimo vietose (parduotuvėse, prekybos centruose, oro uoste, autobusų/traukinių stotyje ir t.t.).

Taip taip, didžioji dalis mūsų į tą patį prekybos centrą vaikštome jau nebe pirmus metus, tačiau vis dar nežinome, kur randasi automatinis išorinis defibriliatorius (AID). O gaila, nes taip gali būti prarastos itin svarbios minutės gelbėjant gyvybę. Paprastai AID būna padėtas gerai matomoje ir prieinamoje vietoje. Skirkime akimirką akimis surasti AID ir būkime saugesni. Tą patį padarykime ne tik prekybos centre, bet ir visur kitur, kur susiburia daugiau žmonių: sporto klubuose, koncertų salėso, oro uostuose, traukinių ar autobusų stotyse ir t.t.


3. Visuomet turėti tik pilnos komplektacijos namų ir automobilio vaistinėles, jų turinį reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti, vaistus laikyti originaliose pakuotėse, kad visuomet žinotumėte jų galiojimo datą.

Maždaug kas 6 mėnesius peržiūrėkite savo automobilio ir namų vaistinėlės turinį tam, jog būtumėte tikri, kad turite visas reikalingas priemones ir vaistus, kurių galiojimo laikas dar nėra pasibaigęs. Jeigu reikalui esant sunaudojate tvarsčius, vaistus ar kitas priemones - iš karto papildykite vaistinėlę naujais.


4. Dėvėti ryškius atšvaitus vaikštant tamsiu paros metu.

Turbūt niekam nekyla klausimas, kodėl turėtume dėvėti atšvaitus tamsiu paros metu būdami ten, kur galime sutikti bet kokią transporto priemonę: automobilį, motociklą, dviratį, motorolerį ir t.t. Ypatingai svarbu pasirūpinti atšvaitais vaikams. Jiems skirti įvairūs lipdukai ant drabužių, apyrankės, pakabukai. Atšvaitų nepagailėkite, atsargos niekada nebūna per daug!


5. Nesėsti už vairo pavartojus alkoholio, pavartojus psichotropinių medžiagų, jaučiant nuovargį ar sergant (kritiškai įvertinti savo būklę).

Vairavimas pavartojus alkoholio ar psichotropinių medžiagų yra pavojingas ne tik pačiam vairuojančiajam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Sutrikusi koordinacija, sulėtėjusi reakcija, negebėjimas tinkamai reaguoti į susidariusias aplinkybes ar tiesiog užmigimas prie vairo jau nusinešė daug gyvybių, o dar daugiau žmonių liko sužeisti. Niekuomet nerizikuokite. Jeigu sergate, nesvarbu, ūmine ar lėtine liga, būkite tikri, jog vairuoti galite. Jeigu reikia, pasitarkite su savo gydytoju. 


6. Namuose įrengti dūmų detektorius. Papildomai - smalkių detektorius krosnimi kūrenamuose namuose.

Lietuvoje 2020 metais kilo 8846 gaisrai, o juose žuvo 95 žmonės. Žinoma, dūmų detektoriai gaisro išvengti nepadės, bet perspėti apie kilusį gaisrą ir išgelbėti gyvybes jie tikrai gali. Nepalikite likimo valiai to, kam patys galite pasiruošti ir apsisaugoti.


7. Turėti veiksmų planą gaisro namuose ar kitos nelaimės metu ir jį aptarti su kartu gyvenančiais žmonėmis. Mokyti vaikus ištikus nelaimei skambinti 112.

Namuose ir ne tik gali nutikti įvairių nelaimių. Žinoma, visoms joms nepasiruošime, bet būtų svarbu su šeimos nariais aptarti evakuacijos gaisro metu planą. Kadangi suaugę žmonės intuityviai žino, jog reikia nuo gaisro bėgti, vaikai dar turi kitą instinktą - jie slepiasi. Po lova, vonioje, spintoje... Gali būti, kad ugnis jų ten nepasieks, bet didelė dalis žmonių gaisruose žūsta ne dėl tiesioginio ugnies poveikio, bet nuo dūmų, nuo kurių, deja, spintos durys neapsaugos. 

Nutikus kokiai nors nelaimei ir nesant šalia suaugusio žmogaus, kuris galėtų pagelbėti, vaikai turėtų žinoti, jog reikia skambinti numeriu 112. Užrašykite jį namuose matomoje vietoje, nes stresas ir pasimetimas kritinėje situacijoje gali užblokuoti vaikų gebėjimą prisiminti. 


8. Sukurti saugią aplinką mažiems vaikams (nepalikti vienų valgant, vengti smulkių daiktų, saugoti, kad nenukristų iš aukščio, chemines priemones, actą, vaistus ir kitas pavojingas medžiagas laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje).

Maži vaikai yra nepaprastai smalsūs. Tai itin svarbu normaliam jų vystymuisi, todėl tikrai negalėsime nė vienam vaikui uždrausti ropoti, liesti, ragauti. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga - pritaikyti aplinką vaiko poreikiams. Visas nuodingas medžiagas, vaistus, valymo priemones, actą laikykite aukštai spintelėse. Taip pat pasirūpinkite, kad mažylių aplinkoje nebūtų smulkių detalių, kuriomis jie galėtų užspringti. Svarbu, kad žaislai, kuriais jie žaidžia, nebūtų sulūžę ar pagaminti iš pavojingų medžiagų. Vaikams pavojingos ir žaliuzių bei roletų valdymo virvelės, plastikiniai maišeliai. Jie gali lengvai susižaloti nukritę nuo laiptų, pasydę ant nepritvirtinto kilimo ar iškritę pro atdarą langą ar balkoną. Aštrūs stalų kampai jų galvelėms taip pat pavojingi. Ir niekuomet neplaikite mažylių valgant vienų bei patiekite jiems maistą, pritaikytą jų amžiui. Dar vienas pavojus namuose - vandens talpos. Niekada nepalikite mažylių besimaudant vonioje vienų. Taip pat nepalikite vandens talpų ar pamerktų skalbinių ten, kurie jie gali juos pasiekti.

Likite visuomet budrūs, kritiškai peržvelkite savo namus ir naują aplinką, į kurią patenka Jūsų mažylis. 


9. Sergant lėtinėmis ligomis, kurios gali pasireikšti priepuoliais (cukrinis diabetas, epilepsija ir pan.) būtinai apie tai informuoti dažniausiai kartu būnančius žmones (bendradarbius, mokytojus, darželio auklėtojas vaikams ir pan.) bei su savimi nešiotis pirmos pagalbos vaistus bei raštelį apie ligą.

Tai itin svarbu! Kad aplinkiniai žmonės galėtų laiku ir tinkamai suteikti Jums pagalbą, padėkite jiems tai padaryti patys. Artimiausios aplinkos žmones informuokite apie savo ligą ir pasakykite, kaip elgtis kritišku atveju. Nepažįstamiems pagelbėsite, jeigu su savimi turėsite Jums reikalingus vaistus bei raštelį, kuriame parašyta Jūsų liga bei gydymas ūmiu atveju. Tokiu atveju ne tik padidėja tikimybė suteikti kokybišką pagalbą, bet ir išgyventi. 


10. Laikytis rankų higienos (plauti rankas grįžus namo, prieš valgį, po kontakto su sergančiu asmeniu, pasinaudojus tualetu).

Tai ypatingai svarbu visiems. Daug užkrečiamų ligų plinta kontaktiniu keliu, tad nešvarios rankos yra vienas iš pagrindinių būdų pernešti šioms ligoms. Jeigu jos mūsų šalyje nėra mirtinos ar itin pavojingos sveikiems žmonėms, jos gali sukelti didelių sveikatos problemų mažiems vaikams, nėščioms moterims, senyvo amžiaus ar sunkiai sergantiems žmonėms. Tad laikydamiesi higienos ir reguliariai plaudami rankas saugome ne tik save, bet ir kitus.


11. Nenardyti žemyn galva nepažįstamuose vandens telkiniuose.

Tai labai dažna stuburo kaklinės dalies slankstelių traumos priežastis. Tokios traumos metu ne tik gali lūžti slanksteliai, bet ir pažeidžiamos nugaros smegenys. Deja, dalis žmonių po tokių traumų miršta nuo pačios traumos sunkumo arba todėl, kad susižaloję nugaros smegenis nėrimo metu jie tampa paralyžuoti, todėl negali iš vandens iškilti ir nuskęsta. Tie, kuriems po tokių sužalojimų pasiseka išgyventi, gali likti paralyžuoti (diplegija - kojų paralyžius arba kvadripelgija - rankų ir kojų paralyžius) arba jų gali laukti ilgas gydymas ir reabilitacija tol, kol vėl atsistos ant kojų. 

 

Kaip jau minėjau, sąrašas nėra baigtinis, tad galvokite kritiškai ir venkite situacijų, kuriose galite nukentėti patys ar aplinkiniai.

Būkite sveiki ir saugūs!