Prekių katalogas

Sintetiniai drabužiai ir aplinkos tarša

  • Sintetiniai drabužiai yra be galo paplitę pasaulyje ir tikiu, kad kiekvienas iš mūsų jų galime savo spintoje surasti. Taip, jie galbūt ir patogūs dėvėti, nereikalauja specialios priežiūros ir yra nebrangūs, tačiau visa tai turi savo kainą. Sintetiniai drabužiai teršia mūsų planetą mikroplastiko dalelėmis. 

    Straipsnio autorė - Raimonda Valaikaitė (gydytoja, Naturoti įkūrėja)

    16.09.2020   

     

    Sintetinių drabužių paplitimas


    Ar žinote, kad 1950 metais prasidėjo sintetinių drabužių iš poliesterio ir nailono era, o kasmet sintetiniams drabužiams pagaminti sunaudojama 14% viso pasaulyje pagaminamo plastiko. Dar 1990 metais vienam pasaulio gyventojui teko 8 kg drabužių, o tuo tarpu 2016 metais šie skaičiai pakilo iki 26 kilogramų. Pasak Vox, net 60% pasaulio drabužių yra pagaminta iš sintetinio pluošto.


    Kas vyksta skalbiant sintetinius drabužius?


    Skalbiant šiuos drabužius nuo jų atsiskiria už žmogaus plauką plonesnės gijos - mikropluoštai, kurios patenka į nuotekas ir sudaro didelę mikroplastikų dalį gėlame vandenyje, vandenynuose, pakrantėse, žemėje, lede. Skalbimo būdas (skalbimo mašina ar rankomis), skalbimo priemonės ar skalbimo mašinos filtro efektyvumas nulemia, koks kiekis šių mikropluošto dalelių pateks į kanalizaciją. Anksčiau minėtieji Vox teigia, jog skalbiant 6 kg sintetinių drabužių, nuo jų atsiskiria 728 789 dalelės akrilo, 496 030 dalelių poliesterio ir 137 951 dalelė poliesterio-medvilnės mišinio. Beje, mikropluoštai atsiskiria ir drabužius dėvint.


    Aplinkos taršos mastai


    Skaičiuojama, kad 1 tonai išskalbtų drabužių tenka 340 gramų atsipalaidavusio mikropluošto. Manoma, jog nuo 1950 metų skalbiant sintetinius drabužius į aplinką pateko 5,6 mln. tonų mikroplastiko. Apie 2,9 mln. tonų atsidūrė upėse ir vandenynuose. ,,Sugaudyti“ mikroplastiko daleles sudėtinga net ir pažangiausiems valymo įrenginiams, todėl jos dideliais kiekiais patenka į vandenynus. O ,,pagautos“ dalelės kartu su valymo įrenginių dumblu nusėda žemėje, užteršdamos ir ją. Taigi, tobulėjant valymo įrenginiams, problema vis labiau perkeliama iš vandens į žemę.
     

    Kuo kenksmingi mikropluoštai?


    Mikropluoštas kartu su visais kitais mikroplastikais daro žalą vietinėms ekosistemoms, kenkdamas gyvūnijai ir augalijai. Žmogus – ne išimtis. Mes taip pat kenčiame nuo aplinkos taršos mikropluoštais: juos įkvepiame arba suvartojame su maistu (jūros gėrybės, cukrus, medus, alkoholiniai gėrimai). Kai kurie moksliniai tyrimai skelbia, jog mikropluoštai gali kauptis plaučiuose ir sukelti lėtinį uždegimą. Problema ta, jog masinio sintetinių drabužių vartojimo trukmė dar nėra tokia ilga, jog turėtume pakankamai medžiagos moksliniams tyrimams apie mikropluoštų poveikį žmogaus organizmui, tad gali būti, jog tikrieji problemos mastai atsiskleis ateinančiose kartose.


    Tad ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų?


    Žinoma, kardinaliai pakeisti savo spintos, spintelių, vonios kambario ir visų namų iš sintetinio pluošto pagamintus produktus būtų ne tik kad ne ekonomiška, bet ir ne racionalu. Taip tik paskleistume visus sintetinius pluoštus po platųjį pasaulį užkišdami visus tekstilės konteinerius, sąvartynus, perdirbimo įmones ir kt. Todėl esminiai patarimai būtų šie:


    - Sumažinkite dėvimų drabužių kiekį ir gerai pagalvokite prieš įsigydmi naujų;

    - Prieš skalbdami, įsitikinkite, jog drabužis tikrai turi būti išskalbtas, t.y nepateko į skalbinių dėžę atsitiktinai;

    - Įsitikinkite, jog jūsų skalbyklė turi tinkamą filtrą ir gali sulaikyti maksimalų kiekį nešvarumų;

    - Vietoje džiovyklės naudokitės saulės ir šviežio oro paslaugomis;

    - Kai tik galite, skalbkite drabužius rankomis ir tik tas vietas, kurios yra suteptos; juk neretai visas drabužis keliauja į skalbimo mašiną dėl vienos dėmės, kuri gali būti išplauta rankomis tiesiog čia ir dabar;

    - Jeigu reikia įsigyti naują drabužį, rinkitės iš natūralaus ekologiško pluošto pagamintus drabužius;

    - Kasdieniams drabužiams, kurie skalbiami dažnai, rinkitės natūralius ekologiškus pluoštus;

    - Drabužius ir daiktus, kuriems nereikalingas dažnas skalbimas (paltai, švarkai, kombinezonai, kepurės, pirštinės) galite rinktis ir iš sintetinių pluoštų, tačiau pirmenybę teikite tiems, kurie jau kabo jūsų ar giminaičių spintose, yra atiduodami ar parduodami iš antrų rankų.

    - Kad nereikėtų sintetinių drabužių ar kitų daiktų (pvz.; užuolaidų) išmesti ir taip padidinti atliekų kiekį, pakeiskite jų paskirtį (iš dažnai skalbiamų drabužių į retai skalbiamus daiktus), t.y. paverskite juos daugkartiniais maišeliais, kėdžių apmušalais, dekoracijomis ir pan.

    - Edukuokite savo vaikus apie mikropluoštų žalą supančiai aplinkai tam, kad jų sąmoningi pasirinkimai būtų teisingi.


    Pasistenkime jau šiandien, kad būtume sveikesni rytoj!

     

    Bibliografija


    1. Gavigan J, Kefela T, Macadam-Somer I, Suh S, Geyer R (2020) Synthetic microfiber emissions to land rival those to waterbodies and are growing. PLOS ONE 15(9): e0237839. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0237839

    2. Hartline NL, Bruce NJ, Karba SN, Ruff EO, Sonar SU, Holden PA. Microfiber Masses Recovered from Conventional Machine Washing of New or Aged Garments. Environmental Science & Technology. 2016 Nov; 50(21):11532–8

    3. Hernandez E, Nowack B, Mitrano DM. Polyester Textiles as a Source of Microplastics from Households: A Mechanistic Study to Understand Microfiber Release During Washing. Environmental Science & Technology. 2017 Jun 20; 51(12):7036–46.

    4. Napper IE, Thompson RC. Release of synthetic microplastic plastic fibres from domestic washing machines: Effects of fabric type and washing conditions. Marine Pollution Bulletin. 2016 Nov 15; 112 (1):39–45.

    5. Moore CJ. Synthetic polymers in the marine environment: A rapidly increasing, long-term threat. Environmental Research. 2008 Oct 1; 108(2):131–9. https://doi.org/10.1016/j.envres.2008.07.025 PMID: 18949831

    6. Dris R, Imhof H, Sanchez W, Gasperi J, Galgani F, Tassin B, et al. Beyond the ocean: contamination of freshwater ecosystems with (micro-)plastic particles. Environmental Chemistry. 2015; 12(5):539.

    7. Catarino AI, Macchia V, Sanderson WG, Thompson RC, Henry TB. Low levels of microplastics (MP) in wild mussels indicate that MP ingestion by humans is minimal compared to exposure via household fibres fallout during a meal. Environmental Pollution. 2018 Jun 1; 237:675–84. https://doi.org/10.1016/j. envpol.2018.02.069 PMID: 29604577

    8. Jonathan A. Plastic pollution: washed clothing’s synthetic mountain of ‘fluff’. Plastic pollution: Washed clothing's synthetic mountain of 'fluff'. https://www.bbc.com/news/science-environment-54182646