Sveikatai kenksmingos medžiagos - bisfenoliai

Bisfenolis A (BPA) ir jo poveikis sveikatai

Straipsnio autorė Raimonda Valaikaitė - Naturoti įkūrėja, Žemę ir žmogų saugančių sprendimų ieškotoja 

2020-09-29

 

Kas yra bisfenoliai?

Bisfenoliai yra pramonėje naudojamos sintetinės medžiagos, galinčios turėti toksinį poveikį žmogaus organizmui. Nors jų yra daugiau, tačiau ypatingai svarbu žinoti junginius:

• Bisfenolis A 
• Bisfenolis F
• Bisfenolis M
• Bisfenolis S
• 2,2-bis(4’hidroksifenil)-4metilpentanas
• Benzofenonas-2
• Bisfenolis AF
• Tertametil bisfenolis F

Labiausiai pramonėje paplitęs bisfenolis A (BPA), todėl daugiausia dėmesio šiame straipsnyje skirsime būtent šiam junginiui.


Bisfenolių panaudojimas

Kaip jau minėta, labiausiai paplitęs yra bisfenolis A (BPA). Kaip teigia Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje, kiti bisfenoliai naudojami mažais kiekiais nišinėse srityse, todėl jų poveikis sveikatai yra ribotas.

Pasak Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA), BPA galima aptikti tokiose mums įprastose prekėse, kaip daugkartinio naudojimo stalo reikmenys, plastikiniai buteliai, sporto įranga, kompaktiniai diskai. Epoksidinės dervos, kurių sudėtyje yra BPA, naudojamos vandentiekio vamzdynų ir maisto bei gėrimų skardinių vidinei pusei padengti. BPA galima aptikti parduotuvių čekiuose bei viešojo transporto ir automobilių stovėjimo aikštelių bilietuose. Plastikas, kurio sudėtyje gali būti BPA pagal plastikų klasifikaciją priskiriamas rūšiai „kiti plastikai“ ir būna pažymimėtas skaičiumi 7. Bisfenolis A į aplinką ir maistą patenka esant aukštai temperatūrai, veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, stipriai rūgštinei ar šarminei terpei.  

BPA poveikis sveikatai

Pasak ECHA, BPA Europos Sąjungoje klasifikuojama kaip reprodukcinę sistemą veikianti medžiaga. Taip pat ji pasižymi endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis.

Šiaurės Amerikoje apie 90% populiacijos turi tyrimais nustatomą BPA kiekį šlapime (2). Taip pat įrodyta, jog BPA gali pereiti placentos barjerą (3) bei kraujo – smegenų barjerą (4). Būtent šios dvi savybės daro BPA tokį pavojingą nėščioms moterims ir besivystančiam vaisiui. Nors iš karto po patekimo į žmogaus organizmą BPA yra suskaidomas (5), vis tik dalis jo gali laisvai cirkuliuoti kraujyje. Nėščios moters organizme BPA metabolizmo produktai gali praeiti placentos barjerą, būti reaktyvuoti dekonjugacijos proceso metu ir tokiu būdu papildomai žeisti vaisiaus audinius. Tyrimai įrodė, jog BPA poveikis iki gimstant gali turėti įtakos sulėtėjusiam smegenų vystymuisi bei elgesio pokyčiams ankstyvoje vaikystėje (6) bei padidina plaučių bei apatinių kvėpavimo takų infekcijos bei astmos riziką, taip pat yra susijęs su prastesne plaučių funkcija (7).  

Reguliavimas

Pagal Europos Sąjungos reglamentą, visi gaminiai, turintys savyje BPA, turi būti suklasifikuoti ir paženklinti, kaip toksiškos reprodukcijai medžiagos. Tuo tarpu vartotojai turi teisę kreiptis į bet kokio gaminio tiekėją ir pasiteirauti, ar gaminio sudėtyje yra BPA, kurio koncentracija viršija 0,1 %. Tokiu atveju tiekėjas turi pateikti šią informaciją per 45 dienas nuo užklausos pateikimo.

Nuo 2020 metų turi įsigalioti draudimas BPA naudoti termografinio popieriaus gamyboje.

Nuo 2011 metų visoje Europos Sąjungoje galioja draudimas BPA naudoti kūdikių buteliukų gamyboje.

Kai kurios šalys, kaip antai Belgija, Švedija ir Danija BPA uždraudė naudoti gaminiuose, kurie liečiasi su kūdikių ir jaunesnių negu 3 metų vaikų maistu.

Taip pat galioja draudimas BPA naudoti jaunesnių negu 3 metai vaikų žaisluose, ypatingai tuose, kurie potencialiai gali patekti į vaiko burnytę.

Kaip sumažinti BPA kiekį vaiko aplinkoje?

- Rinkitės produkciją, pažymėtą ,,BPA free" ženklu (elkitės apdairiai, nes bisfenolį A pakeičiantys kiti bisfenoliai taip pat nėra saugūs sveikatai);

- Tinkamai pasirinkite buteliuką kūdikiui (vietoje pastikinio verčiau rinktis stiklinį);

- Stebėkite, kad daiktai, su kuriais vaikai susipažįsta buityje juos ragaudami, būtų potencialiai saugūs (natūrali mediena, ekologiški audiniai, vaikams skirta sertifikuota produkcija ir t.t.)

- Neleiskite vaikams žaisti su kasos čekiais, automobilių stovėjimo aikštelės bilietais;

- Venkite gėrimų skardinėse bei konservuoto maisto iš konservų dėžučių;

- Nekaitinkite maisto plastikiniuose induose;

- Nelaikykite plastikiniuose induose rūgščių maisto produktų (raugintų daržovių, vaisių ir daržovių sulčių ir pan.);

- Nepalikite plastikinių indų su maistu ten, kur jį gali pasiekti tiesioginiai saulės spinduliai (mašinoje, ant palangės), nesudarykite sąlygų jiems kitaip įkaisti

- Tyrinėkite vaikams skirtų asmens priežiūros priemonių sudėtį;

- Stebėkite, su kokiais žaislais žaidžia jūsų vaikai, kur jie buvo pagaminti, venkite neiškios kilmės plastikinių žaislų; 

- Venkite plastikinių maisto ir vandens įpakavimų, plastikinių indelių;

- Venkite plastiko, pažymėto kodais 3 ir 7, verčiau rinkitės 1, 2 ar 5 kodais žymimą plastiką arba plastiko alternatyvas - stiklą, porcelianą, nerūdijantį plieną.

Nuorodos:

1. Vandenberg LN, Hauser R, Marcus M, Olea N, Welshons WV. Human exposure to bisphenol a (BPA) Reprod Toxicol. 2007;24(2):139–177. doi: 10.1016/j.reprotox.2007.07.010.

2. LaKind JS, Naiman DQ. Temporal trends in bisphenol a exposure in the United States from 2003-2012 and factors associated with BPA exposure: spot samples and urine dilution complicate data interpretation. Environ Res. 2015;142:84–95. doi: 10.1016/j.envres.2015.06.013.

3. Balakrishnan B, Henare K, Thorstensen EB, Ponnampalam AP, Mitchell MD. Transfer of bisphenol a across the human placenta. Am J Obstet Gynecol. 2010;202(4):393.e1–393.e7. doi: 10.1016/j.ajog.2010.01.025.

4. Cheng CY, Wong EW, Lie PP, Li MW, Mruk DD, Yan HH, et al. Regulation of blood-testis barrier dynamics by desmosome, gap junction, hemidesmosome and polarity proteins: an unexpected turn of events. Spermatogenesis. 2011;1(2):105–115. doi: 10.4161/spmg.1.2.15745. 

5. Kubo K, Arai O, Omura M, Watanabe R, Ogata R, Aou S. Low dose effects of bisphenol a on sexual differentiation of the brain and behavior in rats. Neurosci Res. 2003;45(3):345–356. doi: 10.1016/S0168-0102(02)00251-1.

6. Grohs MN, Reynolds JE, Liu J, et al. Prenatal maternal and childhood bisphenol a exposure and brain structure and behavior of young children. Environ Health. 2019;18(1):85. Published 2019 Oct 15. doi:10.1186/s12940-019-0528-9.

7. A.Abellan, et al. AbstractOA4969. Presented at: European Respiratory Society International Congress; Sept.28-Oct.2, 2019; Madrid. 

8. www.grynas.lt