PFAS medžiagos mūsų aplinkoje

Straipsnio autorė - Raimonda Valaikaitė (gydytoja, Naturoti įkūrėja)

2023-02-27

Praėjusiame straipsnyje (Pateiktas siūlymas uždrausti PFAS naudojimą Europos Sąjungoje) rašiau apie tai, kad perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų cheminių medžiagų (PFAS) naudojimą Europos Sąjungoje bus siekiama ne tik sumažinti, bet ir uždrausti. Kadangi atsiranda vis daugiau įrodymų apie neigiamą jų poveikį sveikatai ir aplinkai, penkios Europos šalys pateikė vieningą siūlymą Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA), kurios atsakymo sulaukti tikimasi 2025 metais. 

Bet man, kaip vartotojai, dabar natūraliai kyla klausimas - ką daryti iki tol, kol šios medžiagos bus uždraustos (jeigu tai bus padaryta)? Ramiai laukti ECHA atsakymo toliau naudojant daiktus su PFAS medžiagomis? O gal turėčiau tuos daiktus, bent kuriam laikui ,,padėti į spintą" ir sulaukti ECHA sprendimo?

O jeigu ECHA atsakymas bus neigiamas ir šios medžiagos nebus uždraustos, tačiau aš jau žinau, kad Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Danija ir Norvegija jomis jau nepasitiki, kaip ir dalis mokslininkų, tyrinėjančių šių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai? Ar galėsiu į šį faktą užmerkti akis ir be nerimo užsisakinėti maistą išsinešimui? O kur dar visi tie gaminiai ar kūno priežiūros priemonės, į kurias aš JAU investavau ir kurios JAU yra mano namuose - ką daryti su jomis: naudoti ar atsisakyti? Atsisakius jų kitam neperleisi, beliktų išmesti. Galbūt ir galiu tai padaryti, bet juk man rūpi ir tarša bei tvarumas. Sprendimas ūmiai atsisakyti galybės daiktų neatrodo draugiškas Žemei ir mano piniginei.

Tiek daug klausimų gali kilti tada, kai išgirsti apie vieną ar kitą ketinimą uždrausti intensyviai pramonėje naudojamą ir dėl to aplinkoje dažnai aptinkamą medžiagą. Sau atsakymą aš jau turiu, o kiekvienas iš Jūsų, tikiu, taip pat. Šis straipsnis tiems, kurie susimąstė, kaip būtų galima išvengti PFAS savo aplinkoje. 

Su PFAS susiduriame kasdien

Europos cheminių medžiagų agentūros duomenimis, dauguma PFAS ne tik lengvai patenka į aplinką, bet ir joje plinta nukeliaudamos didelius atstumus nuo pradinės taršos vietos.

Dažnai stebima, jog PFAS užteršia paviršinius ir požeminius vandenis bei dirvožemį. Techniškai išvalyti užterštas vietoves yra labai sudėtinga ir brangu. Taip pat šios medžiagos neretai sutinkamos namuose naudojamuose gaminiuose, taip plisdamos artimoje žmogaus aplinkoje.

PFAS į aplinką patenka iš tiesioginių ir netiesioginių šaltinių, pavyzdžiui, iš profesionalių ir pramoninių objektų, naudojant plataus vartojimo produktus (pvz., kosmetiką, slidžių vašką, drabužius) ir iš medžiagų, kurios liečiasi su maistu. Žmonės gali su PFAS susidurti kiekvieną dieną namuose, savo darbo vietoje ir kitoje aplinkoje. 

O į žmogaus organizmą PFAS dažniausiai patenka su maistu, geriamuoju vandeniu, oru, dulkėmis ar dėl tiesioginio kontakto su tam tikrais produktais. Apžvelkime mūsų artimoje aplinkoje dažniausiai sutinkamus PFAS šaltinius.

PFAS maiste 

PFAS aptinkama daugelyje maisto produktų. Štai Kanadoje atliktas rinkos krepšelio tyrimas šių medžiagų aptiko žuvyje, mėsoje, picoje ir mikrobangų krosnelėse gaminamuose spragėsiuose. Tuo tarpu 2007–2014 m. NHANES duomenų analizė parodė teigiamą ryšį tarp žuvies ir vėžiagyvių vartojimo bei PFAS koncentracijos kraujo serume, t.y. šių maisto produktų vartojimas padidina minėtų medžiagų koncentraciją kraujyje.

Vienas iš naujesnių mokslinių tyrimų parodė, jog žmonių, kurie dažniau gamina ir valgo namuose, organizmuose PFAS yra mažiau, lyginant su tais, kurie valgo greitą maistą, užsisako maistą išsinešimui ar lankosi restoranuose. 

PFAS dažnai naudojamos gaminant maisto pakuotes, skirtas maisto išsinešimui. Štai 2017 m. atliktas įdomus tyrimas, kurio metu ištyrus 400 mėginių iš JAV maisto restoranų (popierius, kartoninės bei gėrimų taros), buvo nustatyta, jog 46 % su maistu besiliečiančio popieriaus ir 20 % kartono mėginių buvo aptinkama PFAS cheminių medžiagų. Palyginti su kitų tipų pakuotėmis, mikrobangų krosnelėje ruošiamų spragėsių maišeliuose PFAS koncentracija yra viena didžiausių.

PFAS migracija į maistą iš su maistu besiliečiančio pakavimo popieriaus intensyvėja didėjant aplinkos temperatūrai, ilgėjant sąlyčio laikui ir esant emulsiklių, aliejų (tyrimas).

Taip pat svarbu nepamiršti, jog PFAS yra naudojama ir neprilimpančiai keptuvių bei puodų dangai gaminti. Tad naudojant šiuos gaminius su pažeista danga, tai vienas realesnių kelių PFAS patekti tiesiai į organizmą.

2020 m. rugsėjį Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nustatė naują saugos ribą pagrindinėms organizme besikaupiančioms perfluoralkilo medžiagoms: perfluoroktano rūgščiai (PFOA), perfluoroktano sulfonatui (PFOS), perfluorononano rūgščiai (PFNA), perfluorheksano sulfonrūgščiai ( PFHxS). Viršutinė riba – 4,4 nanogramo vienam kilogramui kūno svorio per savaitę. Klausimas, kaip namų sąlygomis apskaičiuoti, kokią dozę PFAS gauname kasdien? Būdama gydytoja aš tikrai negalėčiau į šį klausimą atsakyti.

PFAS vandenyje

PFAS kiekis lietaus vandenyje jau peržengė Europos Sąjungoje leistinas normas, o apie tai paskaityti galite I.T. Cousins ir kitų mokslininkų parašytame straipsnyje. O Europos aplinkos agentūra dar 2019 metais rašė, jog geriamas vanduo mūsų žemyne irgi yra užterštas PFAS. Kai kuriose labai užterštose vietovėse perfluoroktano rūgšties (PFOA) ir perfluorsulfoninės rūgšties (PFOS) koncentracijos geriamajame vandenyje viršijo atskirų PFAS ribinę vertę, pasiūlytą 2018 m. naujoje ES Geriamojo vandens direktyvos redakcijoje (EB, 2017). Tuo tarpu naujoje Geriamojo vandens direktyvos redakcijoje, kuri įsigaliojo 2021 m. sausio 12 d., nustatyta 0,5 µg/l ribą visoms PFAS grupės medžiagoms. Vėlgi, kaip sužinoti, kokia PFAS koncentracija yra mūsų geriamame vandenyje. Šiuo metu atsakymo nežinau, bet jo ieškau. Parašiau Vilniaus vandenims skiekdama sužinoti ar PFAS iš viso tiriama Vilniaus vandenvietėse. Kol kas atsakymo negavau. Laukiu ir būtinai pasidalinsiu su Jumis. 

PFAS drabužiuose

Drabužiai, kurie yra neperšlampami ir atstumiantys purvą, dažniausiai yra apdoroti PFAS turinčiomis medžiagomis. Jos veikia keisdamos audinio paviršiaus įtempimą, todėl vanduo į audinį ne susigeria, bet nuo jo nuteka, o pats audinys nėra ,,užsandarinamas", tai yra - jis vis dar yra pralaidus orui. Puiki savybė, tiesa? Tačiau visi žinome, kad audiniai dėvisi, tai yra - veikiami išorės poveikio po truputėlį netenka savo audinio dalelių, spalvų. Tai reiškia, kad mikroskopiniame lygmenyje tai, kas yra mūsų audiniuose, patenka ir ant mūsų rankų, nusėda aplinkoje. Šios dalelės nuo rankų patenka ant maisto, taip pat gali būti įkvepiamos tiesiogiai ar su dulkėmis. 

PFAS kosmetikoje

Tam tikros PFAS medžiagos gamintojų sąmoningai dedamos į kai kuriuos kosmetikos gaminius, įskaitant losjonus, prausiklius, nagų laką, skutimosi kremą, makiažo pagrindą, lūpų dažus, akių kontūrus, akių šešėlius, blakstienų tušą ir t.t. PFAS medžiagos naudojamos kosmetikoje, siekiant kondicionuoti ir išlyginti odą arba paveikti paties produkto konsistenciją bei tekstūrą.

Gaila, tačiau iki šiol nebuvo atlikta daug tyrimų apie PFAS kiekius kosmetikoje. Todėl apart to, kad jų ten yra, daugiau nelabai ką galime pasakyti. Paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad tam tikrų PFAS medžiagų koncentracija kosmetikoje – kaip priemaišos arba kaip sudedamosios dalies – gali svyruoti nuo vos keletos iki šimtų dalelių (per milijoną). Taip pat ne visas PFAS, esančias kosmetikos gaminiuose, galima lengvai aptikti ir išmatuoti, nes tam trūksta mokslinių įrankių.

Taip pat yra nedaug tyrimų, nusakančių, kiek gi PFAS iš kosmetikos priemonių per odą patenka į organizmą ir ar tie kiekiai gali pakenkti žmonių sveikatai. 2018 m. Danijos aplinkos apsaugos agentūros atliktas tyrimas aiškinosi, kokios koncentracijos penkių skirtingų tipų PFAS priemaišų buvo aptinkamos kosmetikoje. Tyrėjai nustatė, kad PFAS kiekis atskiruose išbandytuose gaminiuose greičiausiai neturėtų sukelti pavojaus vartotojų sveikatai. Tačiau kadangi šio ir kitų paskelbtų tyrimų duomenys yra riboti, jais remiantis negalime daryti galutinių išvadų apie kosmetikoje aptinkamų PFAS medžiagų keliamą pavojų sveikatai. 

Jeigu naudojate kosmetiką ar kūno priežiūros priemones, kurių sudėtyje parašyta PTFE arba ,,perfluoro-", galite būti tikri, jog šiose priemonėse yra PFAS. 

PFAS balduose

PFAS medžiagos dažnai naudojamos baldų pramonėje, todėl tai - tiesus kelias joms atsirasti mūsų namuose. Namų dulkėse esančios PFAS yra žinomas teršalas pastatuose ir patalpose, kur naudojami baldai ir audiniai, impregnuoti šiomis cheminėmis medžiagomis. Harvardo universiteto mokslininkai ištyrė dulkes, surinktas iš klasių mokyklose, biurų ir bendrų patalpų, ieškodami jose įvairių pavojingų cheminių medžiagų, įskaitant ir PFAS. Jie nustatė, kad kambariuose su "sveikesnėmis" medžiagomis, kuriose nebuvo naudojamos PFAS, pastarųjų koncentracija buvo 78% mažesnė nei kambariuose su įprastais, PFAS impregnuotais, baldais. Tai reiškia, kad PFAS tarša ir poveikis namuose iš tiesų gali būti sumažintas. 

Tai dar ne pabaiga

Tai tokios stambiausios PFAS taršos grupės mūsų artimoje aplinkoje. Dar yra visi gamintojai, kurie savo laiku sugebėjo teršti aplinką aplink gamyklas (,,Du Pont" atvejis) dešimčių ar šimtų kilometrų spinduliu. Tačiau, kaip jau žinome, šie ,,amžinieji chemikalai" puikiai keliauja tiek vandeniu, tiek atmosfera, tad galime būti tikri, kad taršos mastai daug didesni, negu mes galime įsivaizduoti. Gali nutikti taip, kad šios medžiagos bus uždraustos dar prieš mums sužinant tikruosius taršos rodiklius. O juos apskaičiuoti labai sudėtinga. Bet turime pasidžiaugti, kad vienas didžiausių cheminių medžiagų draudimų jau pakeliui ir dalis mūsų, to net nenutuokdami, būsime apsaugoti nuo neigiamo PFAS poveikio. Nors taip sakyti irgi nėra teisinga, nes ilgai gyvuojančios cheminės medžiagos dar daug metų bus aptinkamos mūsų vandenyse, maiste, dirvožemyje, anksčiau pagmintuose drabužiuose, kilimuose, balduose ir t.t.

Kad ir kaip neįtikėtinai skamba - tam, kad namai būtų sveiki, reikia pasistengti. Didelis Jūsų žingsnis yra perskaityti šį straipsnį. O jeigu jo įkvėpti imsitės pokyčių ar bent jau kartu su manimi lauksite naujienų - jau esate pakeliui į tai, ko nusiplenėme visi - būti saugūs ir sveiki.

To ir linkiu,

Raimonda

Nuorodos:

https://www.consumerreports.org/toxic-chemicals-substances/how-to-avoid-pfas-a8582109888/ 

https://echa.europa.eu/hot-topics/perfluoroalkyl-chemicals-pfas?gclid=Cj0KCQiAgOefBhDgARIsAMhqXA5iq1esymWvkeVrpA3NJte_BG2m9I7iL-yPT0xyvrizc7esQ5kPHQAaAm2_EALw_wcB